- rietėlė
- rietėlė̃ sf. (3b) Kvt, Brž nago tvinkimas, aptaka, nagutė, landuonis: Ant smaliūgo piršto atsirado rietėlė̃ – sopėjimas neišpasakytas Kp. Kai piršte ėmė rietėlė̃ riestis, tai visą rugiapjūtę negalėjau darbo dirbti Sl. Basas ganydavo, tai ir buvo atsiradus rietėlė̃ Č.
Dictionary of the Lithuanian Language.